mūkelioti

mū́kelioti, -ioja, -iojo intr. 1. po truputį mūkti: Šiuo (šiu) lauk, ko tu čia mū́keliosi! Prng. Gyvulys ėst mū́kelioja Dglš. 2. prk. mykiant, neaiškiai sakyti: Mū́kelioja – nenori sakyt, duot Dglš.